ADVERTISEMENT

A.Bilotaitė: slėptuvių infrastruktūra nebuvo išsaugota

ADVERTISEMENT
ADVERTISEMENT
ADVERTISEMENT

Trečiadienį Seime vyko opozicinių frakcijų susitikimas su A.Bilotaite.

Ji teigė, kad civilinės saugos srityje nieko nedaryta ilgus metus.

„Pati situacija buvo kitokia ir civilinė saugarodė ta prioritetinė tema. Tą reikia pripažinti. Dabar, pasikeitus geopolitinei situacijai, keičiasi patys prioritetai ir susidomėjimas”, – susitikime su opozicijos atstovais kalbėjo vidaus reikalų ministrė.

Anot jos, dabar reikia imtis veiksmų ir daryti pokyčius.

Vidaus reikalų ministrės teigimu, nebuvo išsaugota kažkada sukurta slėptuvių infrastruktūra. Daug slėptuvių buvo privatizuota.

A. Bilotaitė aiškino, kad inventorizavus civilinės saugos objektus nustatyta, jog Lietuvoje yra 1900 kolektyvinės apsaugos statiniai, kurie talpintų apie 1 mln. žmonių.

„Bet reikia pažymėti, kad jie talpintų žmones ne tik kad rūsiuose, bet tiesiog ir ne rūsiuose”, – teigė ji.

Pasak ministrės, visi apsaugos objektai yra sužymėti interaktyviame žemėlapyje, patalpintame interneto svetainėje lt72.lt.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Kolektyvinės apsaugos statiniai

„Mūsų planuose yra to tinklo plėtra. : Kalbant apie ilgalaikę strategiją, mes kalbamės labai rimtai su Krašto apsaugos ministerija ir mes turime apsispręsti valstybėje, kuria linkme judame ar investuojame į naujus kolektyvinės apsaugos objektus, ar investuojame į vadinamas priedangas – čia toks naujas terminas, kurio nėra mūsų teisės aktuose, bet jo aktualumas tampa vis svarbesnis. Ką reiškia priedanga? Tai toks objektas, kur žmogus gali apsisaugoti nuo galimo oro pavojaus”, – kalbėjo ji.

A.Bilotaitė sakė, kad pagrindinė idėja, jog tikriausiai privalome investuoti ne į rūsius, o į krašto gynybą – priešlėktuvines sistemas, ginkluotę. Nes čia, anot jos, matyt, yra pagrindinis dalykas.

“Neturime galvoti, kaip slėptis, bet turime būti taip užtikrinti ir taip pasiruošę, kad nereikėtų savo žmonių paslėpti”, – aiškino ji.

Taip pat vidaus reikalų ministrė sakė, kad su Aplinkos ministerija kalbėta dėl to, jog galėtų atsirasti reikalavimas naujai statomuose pastatuose įrengti patalpas, tinkamas apsisaugoti žmonėms.

Minimalus finansavimas

A.Bilotaitė taip pat minėjo, kad buvo panaikintas Civilinės saugos departamentas, Krizių valdymo centras.

Jeigu kažkada buvo apie tūkstantis žmonių, dirbusių civilinės saugos srityje, tai dabar specialistų yra apie 100.

„Kalbant apie finansavimą, jis tikrai yra, sakyčiau, minimalus. Yra skiriama per metus iki 2 mln. eurų ir tie pinigai pasiskirsto po savivaldybes, yra apmokamas darbo užmokestis tiems žmonėms, kurie dirba savivaldoje ir yra atsakingi už civilinę saugą”, – teigė ministrė.

Kalbėdama apie tai, kas bus daroma, A.Bilotaitė išskyrė strategiją ilguoju ir trumpuoju laikotarpiais.

Ji aiškino, kad rengiami teisės aktai, organizuojamos pratybos, planuojama švietimo, informacinė kampanija.

Vidaus reikalų ministrė minėjo, kad sukurtas naujas integruotas krizių valdymo modelis. Jis Seimą turėtų pasiekti dar pavasario sesijos metu.

Krizių valdymo modelis numato, kad atsiras Vyriausybei pavaldus Nacionalinis krizių valdymo centras, 24 valandas veiks grėsmių stebėjimo vertinimas.

.

Leave a Comment

ADVERTISEMENT